2012 m. žiemos fanų futbolo čempionai – Šiaulių fanai!
Artėjant didžiąjai futbolo šventei, žmonės pasyviai registravosi vykti į Mažeikius. Tačiau, išvyko trys mašinos su 18 geltonai juodų. Vienas ekipažas su varžybų teisėjais jau išvyko ryte pirmieji. Pablogėjus oro sąlygoms ir kelių būklei, į Mažeikių salę atvykome su turnyro pradžia, tad truputį nusivėlino čempionato startas. Vis dėl to, viskas prasidėjo sklandžiai. Salėje tvyrantis šaltukas, nuteikė ne itin linksmai, bet su laiku pripratome ir nebegalvojome apie tai. Apie pietus pasirodė dar du likę mūsų ekipažai. Artėjo mūsų varžybos, pradėjome apšilinėti.
Pirmasis varžovas, vieni iš grupės lyderių – Ekranas (Pirmoji Armada). Rungtynėms buvome nusiteikę rimtai, todėl įmušėme du įvarčius. Vėliau panevėžiečiai pakeitė vartininką, aikštės žaidėju ir perėmė iniciatyvą. Tai išėjo jiems į naudą, nes pavyko sušvelninti rezultatą. Tačiau, rungtynių pabaigoje mušame dar vieną įvartį ir sudaužome jų viltis, išplėšti bent tašką. Šiauliai 3-1 Ekranas.
Sekantis varžovas – Mažeikiai (Žemaitijos Lokiai). Nors varžovas atrodė ne itin stiprus, tačiau kiek prisibijojome jų. Ir neklydome, nors progų kūrėme daug, tačiau įvarčių vis nepavyko realizuoti. Mūsų žaidimas visiškai nesiklijavo. Sunkiai išvargome pergalę 2:1. Na bet svarbiausia įsirašėme tris taškus. Šiauliai 2-1 Mažeikiai.
Paskutiniai šeštadienio varžovai – Vėtra (Tornados). Dar anksčiau buvo kalbų, kad jiems, mes esame pagrindiniai varžovai, ne dėl ko kito, o tik dėl spalvų. Tai suintrigavo mus, ir laukėme rimtų varžybų. Deja, rungtynės parodė, kad varžovai nenusiteikę rimtai kovoti. Leido mums žaisti, todėl viskas klostėsi daug lengviau ir pavyko įmušti daugiau įvarčių. Šiauliai 4-2 Vėtra.
Trys pergalės iš tiek pat galimų, mums leido ramiau jaustis prieš sekančios dienos kovą su Metalurgs (MetalFans) komanda. Dieną pasirodę du mūsų ekipažai išvyksta nakčiai į Šiaulius namo, o mūsų vienas pasilieka vietoje ir vykstame į viešbutuką Valina 
Viešbutis neblogas, šalia parduotuvės, kurioje pasirodo įvyksta ir linksmybių Vakarą leidžiame, kas kur išsimėtę po viso viešbučio kambarius, labai linksmai, bet ramiai Rytą pradedame taip pat, kaip ir užbaigėme vakarą su žaliais vaistukais 999 Nueiname į salę, ir laukiame savo varžybų.
Varžovai iš Latvijos – Metalurgs (MetalFans). Ar mūsų komandos pagrindas pailsėjęs, ar latviai po viešbučio nakties pavargę, o gal ir tas ir tas, kaip bebūtų, tai leido mums lengvai laimėti. Išnaudojome daug progų, dar daugiau neišnaudojome, bet rezultatas nepadorus. Šiauliai 8-0 Metalurgs.
Laimėjome visas grupės varžybas. Užėmeme pirmą vietą, antri liko Ekrano ultros. Ketvirtfinalio varžovai, po pirmos dienos, kaip ir manėme turėjo būti Dainava (Dzūkų Tankai), arba Žalgiris (Pietų 4), tačiau, sekmadienį viską apvertė Atlanto (Vakarų Frontas) komanda, laimėję varžybas prieš Dainavą 2:1, ir juos palikdami už borto, o patys užimdami antrą vietą grupėje ir leidę Žalgiriui imti pirmą vietą grupėje.
Ketvirtfinalis su Atlantu (Vakarų Frontas). Daug nerimo keliančios varžybos. Kiek galima buvo matyti jų varžybas, jie sudarė kovojančios, neblogai žaidžiančios komandos įvaizdį. Tiesą sakant, tai geriausia matyta jų sudėtis per paskutinius 5 metus fančempuose. Varžybos vyko kovingai, sėkmė šypsojosi tiek jiems, tiek mums. Visgi pirmieji praleidžiame kuriozišką gerą įvartį, kai priešininkų vartininkas, kiek arčiau nei nuo savo vartų smūgiuoja stiprų smūgį ir pelno įvartį. Po kiek laiko sugebame išlyginti, todėl vyksta pratęsimas. Per pratęsimą, antro kėlinuko pabaigoje sugebame po baudos greitai įžaisti kamuolį ir pelnyti pergalingą įvartį. Keliaujame į pusfinalį. Šiauliai 2:1 Atlantas.
Pusfinalio varžovas, gerai atrodantys svečiai iš Ukrainos – Karpaty.
Atkaklios rungtynės, kuriose netrūko kovos ir aistrų. Nors ir lydėjo sėkmė, sugebame pelnyti du įvarčius ir žengti į finalą. Šiauliai 2:0 Karpaty.
Finalas. Su ne bet kuo, o su principiniu varžovu – Žalgiriu (Pietų 4). Finalas, kuriame susitinka šiuo dvi ekipos fanų čempionatuose yra vadinamas „el classico“. Kaip ir buvo galima tikėtis, komandos kiek prisibijojo beatodairiškai žaisti, todėl rungtynės vyko atkakliai ir nervingai. Dar prieš rungtynes sakėme, kad reikia pagaliau nutraukti jų penkių laimėtų finalų seriją, o mums pagaliau iškoti taip trokštamą trofėjų. Kiek prisiminus, kad bent dviejuose, ne per seniausiai vykusiuose fančempuose, buvome arti tikslo, tačiau būtent Žalgiriui finale ir pralaimėdavome. Taigi, apie rungtynes, įmušome vieną, paskui greitai antrą įvartį, tačiau negalėjome atsipalaiduoti, nes toks rezultatas buvo labai trapus. Žalgiriečiai, pakeičia vartininką aikštės žaidėju, jų persvara dar labiau išryškėja, ir po vienos atakos būtent į vartus stojęs aikštės žaidėjas, pelno gražų įvartį iš toli. Vis dėlto, po vienos kontratakos pelnome trečią įvartį, o laiko praktiškai nieko nebelieka. Sugebame apsiginti ir laimėti, taip ilgai lauktą čempionų titulą! Šampanas liejasi laisvai, skanduojama čempionų daina! Geriausiu komandos žaidėju išrinktas Darius Grįžę į Šiaulius, dar užsukame į vieną bariuką, atšvęsti pergalės ir atsigerti iš taurės tauriųjų gėrimų!
Iki sekančio, vasaros (Panevėžyje tikriausiai), fančempo galime vadintis stipriausiais Ačiū visiems už kovą, palaikymą ir prisidėjus prie šio puikaus rezultato
P.S. kas mušė įvarčius, galėtų surašyti, nes ne visose rungtynėse pamenu.
