Atsakomosios LFF Taurės pusfinalio rungtynės: Ekranas – Šiauliai
Nors atsąkomosios LFF Taurės varžybos turėjo vykti Panevėžyje 19 val., tačiau rungtynės buvo perkeltos į Kauną ir paankstintos porą valandų. Todėl keletas žmonių, norėjusių važiuoti, dėl tokio laiko pasikeitimo nebegalėjo išvažiuoti. Tačiau, kaip ir dažniausiai, paskutinę „minutę“ buvo rasti keli žmonės, kurie norėjo važiuoti. Dar nuo ryto A ir D susitinka daug anksčiau negu reikia išvažiuoti ir puikiomis nuotaikomis pajuda centro link. Prie jų prisijungia E su B ir einame pažaisti stalo teniso turnyrą. Po atkaklių kovų, čempionų taurę kelia D, antras lieka B, trečias A ir paskutinis E. Po turnyro dar yra laiko, tad nueiname už menų padaryti lengvo apšilimo, o vėliau traukiame į išvykimo vietą. Susirenka 8 geltonai juodi. Kėlionė gan linksma. Įsimintiniausias įvykis, kai E, išvakarėse padaugina „pieno produktų“ ir sekančią dieną dar neatsigavus, o kaip vėliau paaiškėja apsinuodijus jais, pasireiškia pieno gėrimų poveikis, o tada jau prasideda Lukoil’o pirštinės su tam tikru turiniu, taip pat ir trupinių dėžutė. Taigi, į Kauną, tiesiog „atskrendame“. Atėję į NFA stadioną, pasirenkame daug tinkamesnę dislokacijos vietą, nei PA ar anksčiau žaidusių komandų fanai. Pasirenkame ne tribūnas, o kitoje pusėje „tribūnas“. Nors ir aštuoniese, tačiau palaikymas gan neblogas. Dar prideda ir tai, kad komanda muša du įvarčius ir žaidžia kovingai ir užsivedusiai. Pratęsimas. Bandome dar palaikyti komandą, tačiau praleidžia Šiauliai du įvarčius, beto ir sveikatos pritrūksta skanduoti, palaikymas nutyla. Į LFF Taurės finalą, patenka Ekranas. Padėkojame komandai, jie mums. Atsisveikiname su kauniečiai ir pajudame namo. Tuo pačiu, važiuojant namo simboliškai atšvenčiame B gimtadienį. Grįžę į Šiaulius, išsiskirsto kas kur sau, kas namo, kas dar kur aptarti smagią išvyką. O išvyka gavosi linksma ir gera. Svarbiausia komandos žaidimas optimistiškai nuteikiantis. 
